Kur laikyti laikrodį nakčiai

Mechaninis laikrodis maždaug du trečdalius savo gyvenimo praleidžia nenešiojamas. Vieta, kurioje jis guli tas valandas, jo būklei reiškia daugiau nei bet kuri poliravimo šluostė. Vis dėlto dauguma laikrodžių dieną baigia gulėdami ciferblatu žemyn ant naktinio staliuko, palto kišenėje arba stalčiaus dugne tarp raktų ir smulkių monetų.

Nė viena iš tų vietų nėra nekalta. Štai kas iš tikrųjų nutinka ir ką daryti vietoj to.

Kas kenkia laikrodžiui per naktį

Trys dalykai – pagal tai, kaip dažnai juos matome.

1. Dulkės po korpuso dugneliu

Ant naktinio staliuko kaupiasi dulkės, o dulkės daugiausia yra mineralinės kilmės. Padėjus laikrodį ciferblatu žemyn, tos dalelės trinamos į stiklą; padėjus dugneliu žemyn – jos įspaudžiamos į auseles ir apyrankės galinius narelius. Nė viena padėtis per naktį giliai neįbrėžia, tačiau tūkstantis naktų susideda į tą blankų, aptrauktą paviršių, kurį matote ant laikrodžių, su kuriais akivaizdžiai niekas blogai nesielgė.

2. Dirželis, išlaikantis įlinkį

Oda turi atmintį. Sandariai susuktas ant naktinio staliuko dirželis išlaiko tą formą, kurioje buvo paliktas, o linkis ties sagtimi virsta įspausta raukšle. Raukšlės ilgainiui įtrūksta. Tai dažniausia priežastis, kodėl dirželis nusidėvi anksčiau už laikrodį, kurį neša.

3. Padėtis – automatiniams laikrodžiams

Automatinis laikrodis rodo šiek tiek skirtingą laiką priklausomai nuo to, kaip yra paguldytas, nes gravitacija kiekvienoje padėtyje kitaip veikia balansą. Jei jūsiškis per parą paskuba kelias sekundes, paliktas nakčiai galvute į viršų jis dažnai atsiima tą skirtumą. Galvute žemyn paprastai sulėtėja. Tai ne remontas, bet nieko nekainuoja.

Kaip atrodo gera nakties padėtis

Reikalavimai neefektingi: korpusas nesiliečia su paviršiumi, dirželis gali kristi į natūralią kilpą, stiklas nieko nesiekia, o visa tai stovi ten, kur iš tikrųjų padėsite net nesusimąstę.

Pastarasis dalykas svarbesnis už visus kitus. Laikymo įprotis, kuriam reikia pastangų, neišgyvena pavargusio antradienio. Stovas veikia geriau nei dėžutė ne todėl, kad labiau saugo laikrodį, o todėl, kad juo pasinaudoti užtrunka sekundę.

• Nesiliečia su paviršiumi. Lopšys laiko korpusą taip, kad niekas neliestų nei stiklo, nei dugnelio.
• Dirželis nesusuktas. Juosta turi kabėti tokiu lanku, kokį įgauna ant riešo, o ne būti sulenkta atgal ant savęs.
• Atokiau nuo tiesioginės saulės. UV spinduliai blukina ciferblatus ir džiovina odą. Palangė yra blogiausia vieta miegamajame.
• Toliau nuo magnetų. Telefonų dėklai, garsiakalbių grotelės, planšečių viršeliai ir rankinių sagtys turi magnetų, pakankamai stiprių mechanizmui įmagnetinti. Palikite bent dešimties centimetrų oro tarpą.

O kaip stalčius?

Stalčius išsprendžia dulkių ir saulės klausimą, bet sukuria dvi naujas problemas. Laisvai sudėti laikrodžiai daužosi vienas į kitą, o stalčius yra ta vieta, kurioje laikrodis pamirštamas. Automatinis laikrodis, mėnesį pragulėjęs nenešiotas, sustoja, o paleisti mechanizmą, kuris stovėjo, kol nusėdo tepalai, jam sunkiau nei tiesiog eiti.

Jei turite tik stalčių, bent jau atskirkite laikrodžius – padėklas su skyreliais neleis jiems liestis. Mūsų Valet Tray ir buvo sumanytas būtent tokiam lentynos ir stalčiaus kompromisui: lopšys laikrodžiui ir gilesnė vieta viskam kitam, kas iškrenta iš kišenės.

Ar reikia sukiklio?

Beveik tikrai ne, ir tai sakome mes, parduodantys alternatyvą. Sukiklis palaiko automatinį laikrodį einantį tada, kai jo nenešiojate; tai svarbu, jei laikrodis turi amžinąjį kalendorių ar panašiai nepatogų datos mechanizmą, kurio nenorėtumėte iš naujo nustatinėti. Trijų rodyklių automatiniam laikrodžiui sukiklis daugiausia prideda nusidėvėjimo mechanizmui, kuriam puikiai tiktų pastovėti.

Apie šį kompromisą plačiau rašėme tekste sukiklis ar stovas.

Trumpai

Nusiimkite, padėkite ten, kur laikrodis negalės būti subraižytas, leiskite dirželiui kaboti tiesiai ir laikykite jį atokiau nuo saulės bei magnetų. Visa kita – tik niuansai.

Jei norite, kad ta vieta būtų apgalvotas daiktas, o ne lėkštutė, dauguma pradeda nuo mūsų Solitaire – vienas laikrodis, viena vieta ir dvidešimt dviejų laipsnių lopšio kampas, kad dirželis kristų taip, kaip pats nori.