Ką iš tikrųjų reiškia atsparumas vandeniui

Gylio žymėjimas ant laikrodžio yra dažniausiai klaidingai suprantama specifikacija visoje pramonėje. Tai ne pažadas dėl gylio. Tai statinio slėgio bandymo laboratorijoje rezultatas: su nauju laikrodžiu, ramiame vandenyje, kambario temperatūroje.

Tikras vanduo nėra nė vienas iš tų dalykų. Plaukiant atsiranda dinaminis slėgis, gerokai viršijantis statinį atitikmenį; sparčiai į vandenį įneriama ranka gali akimirkai apkrauti korpusą kur kas labiau, nei numato žymėjimas. Karštas vanduo skirtingu greičiu plečia metalą ir tarpines. O penkerių metų tarpinė nėra nauja tarpinė.

Todėl žymėjimus reikia išsiversti.

Sąžiningas vertimas

• 3 ATM / 30 m – tik purslai. Lietus, rankų plovimas. Ne dušas ir ne baseinas. Dauguma iškilmingų laikrodžių yra būtent čia.
• 5 ATM / 50 m – daugiausia dušas. Vis dar ne plaukiojimas, kad ir ką siūlytų skaičius.
• 10 ATM / 100 m – plaukiojimas ir nardymas su vamzdeliu. Tai pirmasis žymėjimas, kuris iš tikrųjų reiškia vandenį.
• 20 ATM / 200 m – plaukiojimas, nardymas su vamzdeliu, mėgėjiškas nardymas.
• 30 ATM / 300 m ir daugiau – nardymas, su prisukama galvute.

Laikrodis, pažymėtas tik „water resistant“ be jokio skaičiaus, yra 3 ATM laikrodis, kuris nenorėjo to pasakyti.

Du dalykai, kurie visa tai panaikina

1. Neprisukta galvutė

Jei jūsų laikrodis turi prisukamą galvutę, žymėjimas galioja tik tada, kai ta galvutė iki galo prisukta. Ištraukti galvutę laikui nustatyti ir pamiršti ją prisukti atgal – dažniausia vandens padarytos žalos priežastis, o ne nardymo nelaimės.

Paverskite tai įpročiu: nustatėte laiką – paspauskite ir sukite, kol sustos. Kaskart.

2. Sena tarpinė

Sandarikliai yra guminiai. Guma kietėja, susispaudžia ir per maždaug ketverius–penkerius metus netenka tamprumo, o greičiau, jei laikrodis mato karštį ar chlorą. 200 m laikrodis su pavargusiomis tarpinėmis nebėra 200 m laikrodis, ir iš išorės to nepamatysite.

Jei su laikrodžiu iš tikrųjų plaukiojate, kas dvejus metus patikrinkite sandariklius slėgio bandymu. Tai nebrangu ir tai vienintelis būdas sužinoti.

Ko vengti nepriklausomai nuo žymėjimo

• Karštų dušų ir pirčių. Problema yra karštis, o ne vanduo. Metalas ir guma plečiasi skirtingai, o garai randa tarpą. Taip sugadinama daugiau laikrodžių nei plaukiojant.
• Galvutės ar mygtukų naudojimo po vandeniu. Chronografe paspausti mygtuką panirus – tiesiog kvietimas bėdai.
• Muilo ir šampūno. Paviršinio aktyvumo medžiagos mažina vandens paviršiaus įtempimą, todėl jis prasiskverbia pro sandariklius, kurie gryną vandenį sulaikytų. Būtent todėl „duše nieko nebus“ yra blogas patarimas net ir 10 ATM laikrodžiui.
• Išdžiūti palikto sūraus vandens. Jei laikrodis buvo jūroje, po to nuskalaukite jį gėlu vandeniu. Tarpuose aplink galvutę ir bezelį susidaro druskos kristalai, o jie yra abrazyvūs.

Jei į laikrodį vis dėlto pateko vandens

Kondensatas po stiklu reiškia, kad vanduo jau praėjo sandariklius. Nelaukite, kol jis išgaruos.

1. Ištraukite galvutę į nustatymo padėtį – taip drėgmei atsiveria kelias išeiti.
2. Laikykite laikrodį šiltoje ir sausoje, bet ne karštoje vietoje. Ne ant radiatoriaus ir ne po plaukų džiovintuvu.
3. Per keletą dienų nuneškite jį laikrodininkui. Korozija mechanizmo viduje prasideda greitai ir kainuoja kur kas daugiau nei pakartotinis sandarinimas.

Ryžiai nepadeda niekuo, tik prineša į korpusą dulkių. Praleiskite šį patarimą.

Ir kai jį nusiimate

Prieš padėdami laikrodį nusausinkite korpusą ir dirželį. Šlapias laikrodis, padėtas į uždarytą stalčių, lieka šlapias pats prieš save – būtent taip ant korpuso dugnelio atsiranda vos įžiūrimas rūdžių žiedas, kurį pastebite tik kitos priežiūros metu.

Jam tereikia atviros vietos virš paviršiaus – tam daugiausia ir skirtas stovas.